- dulsvas
- dul̃svas, -à adj. (4) pilkšvas, balsvas, apsiblausęs: Nė juodas, nė pilkas plaukas vadinas dul̃svas J. Dul̃svas jautis J. Trobą užliejo dulsva auštančio ryto prieblanda J.Avyž. Sienoje priešais langą atsimušė dulsva šviesa rš. O ežeras jau traukėsi dulsva rūkų vilnele rš.
dulsvaĩ adv.: Grikiai dulsvai bolavo rš. Ilgai jis slankiojo salėmis, dulsvai apšviestomis lajinių žvakių rš. Branduolėlis iš lengvo dulsvai apsidrumsčia ir pavirsta į balzganą rš.
Dictionary of the Lithuanian Language.